Mėrgimtarėt dėrgojnė miliona euro nė Kosovė

Niveli i ulėt i papunėsisė, si dhe shkalla e lartė e varfėrisė nė Kosovė, kanė bėrė qė qytetarėt e Kosovės qė jetojnė nė vende tė ndryshme tė Evropės dhe botės, vazhdimisht tė dėrgojnė shuma tė mėdha tė mjeteve financiare tek familjet e tyre. Shuma e kėtyre parave, qė pėr ēdo vit arrijnė nė Kosovė, ėshtė mbi gjysmė miliard euro, sipas tė dhėnave zyrtare tė Bankės Qendrore tė Kosovės.
Pėrveē kėtyre parave qė kėta qytetarė dėrgojnė vazhdimisht nė Kosovė, janė edhe njė shumė tjerė e mjeteve qė ata shpenzojnė kur vijnė pėr pushime, sidomos gjatė sezonit tė verės.

Afrim Sinani jeton nė Gjermani tash e 20 vjet. Pushimet verore thotė se zakonisht i kalon nė Kosovė. Ai tregon se pėr vite me radhė ka ndihmuar tė afėrmit e tij qė ka nė Kosovė.

“Mundohemi t’iu ndihmojmė pėr gjėrat qė ata kanė nevojė. Pas luftės ndihma jonė ka qenė shumė mė e madhe pėr ta, por qė tani disa prej tyre kanė kushte mė mira dhe nuk kanė nevojė shumė pėr ndihmė”, thotė ai.

Ndėrsa, Dritoni nga qyteti i Prishtinės, ėshtė njėri nga ata qė pranon para nga familjarėt e tij qė jetojnė jashtė vendit.

“Pa mbėshtetjen e tyre ėshtė vėshtirė tė ja dalim financiarisht kėtu nė Kosovė. Nuk e ndjejmė veten mirė qė varemi nga ta, pasi qė duhet bėrė vetė diēka mė shumė, por ne mundohemi tė ja dalim vet, por ėshtė shumė problem, kėshtu qė pa mbėshtetjen e tyre vėshtirė ėshtė tė ja dalim financiarisht”, thotė ai.

Sipas tė dhėnave tė fundit tė Agjencisė sė Statistikave tė Kosovės, papunėsia ėshtė 28.7 pėr qind, derisa varfėria 18 pėr qind.

Ekspertė tė ēėshtjeve ekonomike thonė se duke pasur parasysh ritmin e zhvillimit, i cili sipas tyre, nuk ka garantuar krijim tė burimeve tjera tė qėndrueshme qė mund ta pėrkrahin zhvillimin ekonomik tė vendit, ėshtė mjaft e rėndėsishme qė Kosova ka njė diasporė tė fuqishme.

Berat Rukiqi nga Oda Ekonomike e Kosovės thotė pėr Radion Evropa e Lirė se dėrgesat nga diaspora mbeten njė ndėr burimet kryesore tė rritjes ekonomike tė vendit.

“Nė kėtė kontekst, pėrkrahja e ndryshme e diasporės qoftė nė formė tė pėrkrahjes direket financiare, qoftė nė formė tė investimeve, ka ndikuar pozitivisht sidomos nė financimin e konsumit nė vend, qė ka qenė njė ndėr faktorėt kyē tė rritjes ekonomike. Edhe viteve tė fundit nuk vėrehet ndonjė rėnie e madhe e remitencave nga diaspora”, thekson Rukiqi.

Kontributi i diasporės pėr Kosovėn edhe sipas Naim Dedushaj, drejtor nė Drejtorinė pėr investime tė diasporės nė Ministrinė e Diasporės, ka qenė dhe vazhdon tė mbetet i madh.

“Mund tė themi se dėrgimi i remitencave ka ndihmuar Kosovėn, ka ndihmuar familjet e tyre, por mendojmė se tani ka ardhur koha e ndėrrimit tė veprimit tė kėtyre remitencave, ato tė mos pėrdoren vetėm pėr konsum si janė pėrdorė deri mė tani, po tė shndėrrohen edhe nė investime”, thotė Dedushaj.

Sipas buletinit vjetor tė Bankės Qendrore tė Kosovės, gjatė vitit 2016, qytetarėt e Kosovės kanė pranuar afėr 700 milionė euro mbėshtetje financiare nga tė afėrmit e tyre.

Kjo shifėr, sipas kėtyre tė dhėnave pritet qė tė rritet edhe pėr 2.8 pėr qind gjatė kėtij viti.

Por, qė sipas Berat Rukqit, nė vitet e ardhshme nuk pritet qė remitencat tė jenė me kėtė ritėm.

“Nėse e shohim nė perspektivė afatgjate, por edhe trendet e viteve tė fundit, dhe nėse jemi tė orientuar nė krijimin e mundėsive pėr investime, do tė shohim edhe investime tė drejtpėrdrejta tė diasporės dhe kjo mund tė krijojė ndonjė rėnie tė mundshme tė remitencave”.

“Po ashtu, nėse shikohen edhe relacionet qė mund tė kenė gjeneratat e ardhshme me vendin, nuk pritet qė njė vlerė e tillė e remitencave tė jetė pėr shumė vite”, thekson Rukiqi.

Remitencat e pranuara nė Kosovė, qė njėherėsh paraqesin edhe kategorinė mė tė madhe nė kuadėr tė llogarisė sė tė ardhurave dytėsore, sipas tė dhėnave tė Bankės Qendrore tė Kosovės, vijnė kryesisht nga Gjermania dhe Zvicra.

Nga rezultatet preliminare tė regjistrimit tė diasporės, numri i qytetarėve tė Kosovės qė jetojnė nė vende tė ndryshme tė Evropės dhe botės, tė cilėt i janė pėrgjigjur regjistrimit, ėshtė rreth 350 mijė, ndėrkohė qė thuhet se ky numėr ėshtė shumė mė i madh dhe atė afėr 1 milion qytetarė.

Vėrejtje!

Rajoni Press nuk do tė botojė shkrime qė nuk i pėrmbushin kriteret dhe standardet profesionale tė gazetarisė bashkėkohore.

Nuk do tė ketė pėr askėnd mbyllje apo censurė,por jemi tė fokusuar qė nė kėtė agjenci, lajmi, shkrimi, raporti, intervista dhe opinioni tė plotėsojnė kriteret profesionale.

Gjithashtu opinionet, analizat, komentet, nuk duhet tė shkelin parimet etike (gjuhėn e urrejtjes, fyerjet, diskriminimet e ēfarėdoshme).

Agjencia Rajonale e Lajmeve i emėrtuar Rajoni Press, ėshtė krijuar ekskluzivisht pėr ta informuar shpejt, drejtė, saktė dhe objektivisht lexuesin, kudo qė ndodhet.
Materialet dhe informacionet e natyrave tė ndryshme nuk mund tė shtypen apo kopjohen pėr qėllime pėrfitimi.
Impresum: Shqip | English
Marketingu: Shqip | English
Kontakti: [email protected]

Rajonipress.com
Tė gjitha tė drejtat janė tė rezervuara.
[email protected]
Plasma