Have Shala – Nga pajtimi i gjaqeve nė Kosovė te pajtimi social nė Zvicėr

E bėrė e njohur gjatė aksionit tė pajtimit gjaqeve nė vitin 1990, nė Kosovė, Have Shala Gėrguri, prej shumė vitesh merret me njė lloj tjetėr “pajtimi”: atė social dhe integrues tė familjeve shqiptare nė Zvicėr.
Have Shala Gėrguri ėshtė emėr i njohur nė komunitetin shqiptar tė Zvicrės, si punėtore sociale dhe si aktiviste. Por ajo ka njė sfond prej aktivisteje edhe para se tė vinte nė Zvicėr. E burgosur e ndėrgjegjes qė nė moshėn shkollore, ajo do tė lirohej nga burgjet serbe vetėm nė vitin 1989, pas pesė vitesh tė rėnda vuajtjesh e keqtrajtimesh. Por, “dalja nga burgu nuk do tė thoshte liri pėr njė ish tė burgosur politik. Ajo ishte vetėm fillimi i pėrcjelljeve dhe i ndjekjeve tė reja”, thotė Hava.

Pak muaj pas lirimit, njė grup tė rinjsh, kryesisht ish tė burgosur, iniciojnė aksionin e pajtimit tė gjaqeve dhe Have Shala do tė ishte nė bėrthamėn e parė tė kėsaj nisme fisnike.

“Nė vitin e katėrt tė gjimnazit bashkė me disa shoqe dhe shokė tė shkollės kemi formuar Grupin “Ideali” nė pėrkrahje tė kėrkesės pėr avancimin e statusit tė atėhershėm tė Kosovės nė Republikė. Pas shpėrndarjes sė disa pamfleteve dhe kryerjes sė disa aktiviteteve tė tjera propagandistike, jemi zbuluar nga shėrbimi sekret policor, jemi burgosur, jemi torturuar nė procesin e hetimeve dhe jemi dėnuar me dėnime tė gjata burgu. Kam qėndruar nė burg nga fundi i vitit 1984 deri nė fund tė vitit 1989. Dėnimin e kam mbajtur kryesisht nė burgun hetues tė Mitrovicės, ku praktikisht nuk kanė pushuar provokimet dhe torturat”, rrėfen Shala pėr albinfo.ch.

Sfidat pas burgut dhe Aksioni i Pajtimit tė Gjaqeve

Pas daljes nga burgu ajo ka marrė pjesė nė protestat e kohės. Nė vlugun e demonstratave ka lindur edhe ideja e fillimit tė Aksionit tė Pajtimit tė Gjaqeve – aksion nė tė cilėn Have Shala ishte aktive gjatė tėrė vitit tė pajtimeve.

Nė vitin 1991 ajo, si njė e pėrndjekur politike, vjen nė Zvicėr. “Dalja nga burgu nuk do tė thoshte liri pėr njė ish tė burgosur politik. Dalja nga burgu ishte vetėm fillimi i pėrcjelljeve dhe i ndjekjeve tė reja. E koha e daljes sime nga burgu ishte koha e suprimimit tė autonomisė sė Kosovės dhe, prandaj, edhe koha e protestave dhe e demonstratave tė shumta nė tė cilat natyrisht se nuk mund tė mungoja… Nuk mungonin as provokimet e tentativat pėr arrestim…”, rrėfen ajo.

Por, ardhja nė Zvicėr, ishte njė sfidė tjetėr pėr Havėn, sigurisht pa dhembjet me tė cilat ajo ishte mėsuar nė Kosovė. Kjo sfidė ishte integrimi nė shoqėrinė e vendit tė ri. “Sfidė ishte edhe mėsimi i gjermanishtes, por njė sfidė pa pėrballimin e sė cilės nuk mund t’i hyje sfidės sė quajtur “integrim”. Zaten pėr mua integrimi ėshtė vetė punėsimi, komunikimi me rrethin, me autoritetet, pėrcjellja e rrjedhave shoqėrore dhe politike nė vend. Pėr mua integrimi ėshtė njė proces qė vazhdon”, nėnvizon bashkėbiseduesja jonė.

Puna me nxėnėsit shqiptarė

Nė atė kohė (viti 1991) pėr ndonjė nivel tė shkollimit dhe tė integrimit tė bashkatdhetarėve tanė kėtu, nuk mund tė flitej. Me shtimin e valės sė refugjatėve u shtuan edhe nevojat e pėrkrahjes nga veprimtarėt e dikurshėm. Ata, nė procesin e integrimit tė tyre integronin edhe tė tjerėt. Kėtė fat e pata edhe unė. Nevojė imediate ishte kyēja nė procesin mėsimor tė mėsimit plotėsues. Tek fėmijėt shqiptarė shihja mundėsinė e pėrcjelljes sė disa prej njohurive themelore tė gjuhės dhe tė kulturės sė Atdheut. Pėrmes punės me fėmijė kam arritur tė njihja edhe vėshtirėsitė dhe preokupimet e familjes shqiptare. Nė dy prej shkollave tė qytetit tė Cyrihut mėsimi plotėsues nė gjuhėn shqipe ishte integruar nė procesin e rregullt mėsimor, gjė qė mė ofroi mundėsi pėr bashkėpunim me pedagoge tė shkollave tė rregullta dhe nė arritjen e kualifikimeve pedagogjike-didaktike. Sot punoj kryesisht si kėshilltare pranė Zyrės pėr Integrim nė Winterthur dhe pėrcjellėse social-pedagogjike familjare”.

Ngecje nė integrim, ashtu sikurse nė fushat tjera

Por, si e sheh Have Shala Gėrguri shkallėn e integrimit tė shqiptarėve nė Zvicėr aktualisht? “Natyrisht se shkalla e integrimit tė popullsisė shqiptare ėshtė nė pėrputhje me nivelin e shkollimit tonė si popull dhe, pėr shkaqe qė dihen, nė kėtė aspekt ngecim. Ėshtė e kuptueshme se krahasuar me tė kaluarėn ka pėrparime, por ato janė ende larg nga tė dėshiruarat”, thekson ajo. Dhe, ku qėndron gruaja shqiptare e Zvicrės nė kėtė kontekst? Cila ėshtė shkalla e emancipimit tė saj? Have Shala, duke u marrė pėr shumė vjet me familjen shqiptare, ka kompetencėn e duhur qė tė flasė pėr kėtė. Ajo pėr mė tepėr, nuk ngurron t`i emėrtojė dukuritė me emrin e tyre tė vėrtetė, pavarėsisht kundėrshtimeve tė rrethit. “Ėshtė i njohur fenomeni i konservimit tė familjeve tė mėrguara. Gruaja shqiptare ka jetuar nė njė shoqėri relativisht konservative, qė ka vazhduar tė mbizotėrojė edhe nė mėrgim. Pėr sa kohė qė janė intensive dhe tė pa diferencuara marrėdhėniet ekonomike mes familjes bėrthamė dhe familjes sė mėrguar, gjė qė, pėr shkak tė gjendjes ekonomike nė vendet e prejardhjes, do tė vazhdojnė tė mbesin edhe njė kohė tė tilla, unė shoh vazhdimin e sundimit tė konservativizmit me tė gjithė mekanizmat e tij frenues nė emancipimin e gruas shqiptare. Kjo nuk nėnkupton pakėsimin apo shkėputjen e kėtyre marrėdhėnieve, por qartėsimin e tyre.

Gruaja e emancipuar, emancipon gjithė familjen

Gruaja e emancipuar nė mėrgim ėshtė njė shtysė pėr emancipimin e familjes edhe nė vendet e prejardhjes. Pikėrisht kėtu nė diferencimin qė ka filluar tė ndodhė nė interesat ekonomike mes familjeve kėtu dhe atyre atje, tė cilėn gjė e kanė sjellė ndryshimet e mėdha shoqėrore – ēlirimi i vendit, mundėsitė sado tė pakta tė punėsimit atje, por edhe inkuadrimi i tė rejave dhe tė rinjve tė gjeneratės sė dytė kėtu, tė cilėt kanė njė qėndrim tjetėr ndaj parasė dhe lidhje tė tjera emocionale me familjarėt e prindėrve tė tyre- shoh fillimin e ndryshimeve qė po ndodhin”, thotė ajo.

Ndėrsa problemi mė akut i shoqėrisė shqiptare nė pėrgjithėsi, prandaj edhe asaj nė mėrgim, sipas Have Shalės ėshtė “konservimi” i problemeve nė vend tė debatit rreth tyre. “Mos bisedimin hapur tė preokupimeve, pėrpjekjen e fshehjes sė “dobėsive”, e shoh si njė problem tė shumė familjeve shqiptare nė Zvicėr. Sa mė shumė qė pėrpiqemi tė mos i theksojmė tė metat dhe dobėsitė tona, aq mė tė vėshtirė do ta kemi ballafaqimin me to. Pėrpjekja pėr tė kėrkuar shkaqet e dėshtimi, jo sė pari tek vetja jonė, por tek faktorė tė jashtėm – tė cilėt nuk pėrjashtohen, por nuk janė tė vetmit – do tė na e vėshtirėsojė pėrditshmėrinė tonė. Krijimi i grupeve tė diskutimit tė problemeve dhe kėmbimi i pėrvojave nė zgjidhjen e tyre ėshtė njė metodė qė e pėrdorėn tė gjitha grupet shoqėrore. Edhe ne s’do tė duhej tė kėrkonim ndonjė mjet tjetėr tė shenjtė pėrveē bashkėbisedimit”, pėrfundon Have Shala Gėrguri.

Rrėnjėt e konservatorizmit tė familjes shqiptare

Pėr sa kohė qė janė intensive dhe tė pa diferencuara marrėdhėniet ekonomike mes familjes bėrthamė dhe familjes sė mėrguar, gjė qė, pėr shkak tė gjendjes ekonomike nė vendet e prejardhjes, do tė vazhdojnė tė mbesin edhe njė kohė tė tilla, unė shoh vazhdimin e sundimit tė konservativizmit me tė gjithė mekanizmat e tij frenues nė emancipimin e gruas shqiptare.

http://www.albinfo.ch/have-shala-nga-pajtimi-i-gjaqeve-ne-kosove-te-pajtimi-social-ne-zvicer/

Vėrejtje!

Rajoni Press nuk do tė botojė shkrime qė nuk i pėrmbushin kriteret dhe standardet profesionale tė gazetarisė bashkėkohore.

Nuk do tė ketė pėr askėnd mbyllje apo censurė,por jemi tė fokusuar qė nė kėtė agjenci, lajmi, shkrimi, raporti, intervista dhe opinioni tė plotėsojnė kriteret profesionale.

Gjithashtu opinionet, analizat, komentet, nuk duhet tė shkelin parimet etike (gjuhėn e urrejtjes, fyerjet, diskriminimet e ēfarėdoshme).

Agjencia Rajonale e Lajmeve i emėrtuar Rajoni Press, ėshtė krijuar ekskluzivisht pėr ta informuar shpejt, drejtė, saktė dhe objektivisht lexuesin, kudo qė ndodhet.
Materialet dhe informacionet e natyrave tė ndryshme nuk mund tė shtypen apo kopjohen pėr qėllime pėrfitimi.
Impresum: Shqip | English
Marketingu: Shqip | English
Kontakti: [email protected]

Rajonipress.com
Tė gjitha tė drejtat janė tė rezervuara.
[email protected]
Plasma