Trepēa po punon me humbje

Gjashtė muaj afat kishte Qeveria e Isa Mustafės, qė tė themelonte Bordin Mbikėqyrės dhe Bordin Menaxhues tė Kombinatit Trepēa, qė nėnkuptonte edhe fillimin e zbatimit tė Ligjit pėr tė, por kjo nuk u arrit qė prej miratimit tė kornizės ligjore. Tani, i gjithė procesi, sipas pėrfaqėsuesve tė kombinatit Trepēa, mbetet i ngrirė deri pas zgjedhjeve tė 11 qershorit dhe krijimit tė Qeverisė sė re.
Drejtori i Trepēės, Ahmet Tmava, nė njė bisedė me Radion Evropa e Lirė, thotė se mos pėrfundimi i kėtij procesi ka pasur efekte negative pėr Trepēėn, pasi qė nukėshtė arritur tė fillohet me politikat zhvillimore tė kėsaj ndėrmarrje.

“Me rėnien e Qeverisė sė Kosovės do tė ketė prolongim tė zgjedhjes sė Bordit Mbikėqyrės dhe Bordit menaxhues deri nė formimin e qeverisė sė re. Kjo ka ndikuar shumė nė zhvillimin e Trepēės pasi qė nuk mund tė shėnohet epoka e re zhvillimore pa u regjistruar ndėrmarrja e re qė mė pas kjo ndėrmarrje tė hyjė nė politikat zhvillimore”, thekson Tmava.

Bordi Mbikėqyrės i Trepēės i cili sipas Ligjit ėshtė dashur tė themelohet brenda gjashtė muajve nga miratimi i ligjit nė Kuvendin e Kosovės, do tė duhej tė pėrbėhej nga nėntė anėtarė, tė cilėt nuk mund tė jenė anėtarė tė forumeve politike. Ata thuhet se duhej tė ishin ekspertė nė fusha tė caktuara, qė nevojiten pėr mbikėqyrjen e kombinatit.

Ky bord mė pas do tė duhet tė zgjedh edhe anėtarėt e Bordit Menaxhues tė Trepēės.

Kuvendi i Kosovės miratoi nė tetor tė vitit tė kaluar Ligjin pėr Trepēėn me tė cilin, siē thanė deputetėt, gjiganti ekonomik rimėkėmbet dhe rikthehet nė treg.

Ligji e pėrcaktoi Qeverinė e Kosovės si pronare tė 80 pėr qind tė aksioneve tė kombinatit, me synimin, siē thotė, tė rikthimit tė kontrollit nė gjithė gjigantin.

Nė kohėn kur ishte miratuar Ligji pėr Trepēėn udhėheqėsit e institucioneve tė Kosovės ishin shprehur tė gatshėm qė tė pėrfundohet sa mė shpejt ēdo procedurė e nevojshme qė tė fillohet me zbatimin e kėtij Ligji.

Ata ishin shprehur optimistė se me miratimin e Ligjit pėr Trepēėn, kėsaj kompanie do t’i kthehet nami qė ka pasur nė tė kaluarėn.

Por, pėr pėrfaqėsues tė sindikatėssė Trepēės, institucionet kompetente neglizhuan gjithė procesin dhe i krijuan humbje tė mėdha ndėrmarrjes.

Shyqyri Sadiku, kryetar i sindikatės sė Trepēės nė njė prononcim pėr Radion Evropa e Lirė ka thėnė se Trepēa ka mbetur pa menaxhment dhe pa mbikėqyrje. Sipas tij, Trepēa ka mbetur nė vakum institucional dhe pasojat do tė jenė tė mėdha.

“Gjendja e Trepēės krahasuar me vitet paraprake ėshtė shumė mė keq edhe sa i pėrket organizmit, edhe sa i pėrket prodhimit. Krahasuar me vitin paraprak kėtė vit kemi 5,700 tonė mė pak prodhim tė xehes. Ne kemi menduar qė me kalimin e Ligjit pėr Trepēėn do tė kemi zhvillim ekonomik tė Trepēės, do tė formohet bordi, por kjo ėshtė njė neglizhencė e qeverisė e cila nuk i ka zgjedhur bordet dhe pasojat e kėsaj do t’i bartim tė gjithė”, ka theksuar Sadiku.

Pėr gjendjen jo tė mirė nė kombinatin metalurgjik Trepēa flet edhe Isuf Beqiri, minator nė minierėn e Stantėrgut.

“Kurrė me keq kombinati Trepēa nuk ka qenė se sa qė ėshtė tani. Ligji nuk ka filluar ta zbatohet, kjo Qeveri nuk ka bėrė asgjė pėr tė bėrė bordin dhe tani jemi nė njė gjendje jo tė mirė, i ka humbur vleftėn kombinatit i cili nė tė kaluarėn e ka mbajtur tėrė Ish Jugosllavin e tani nuk po arrin tė na mbajė 1 mijė punėtorė”, shprehet Beqiri..

Trepēa llogaritej si njė prej ndėrmarrjeve mė tė mėdha jo vetėm nė Kosovė, por edhe nė ish-Jugosllavi. Nė vitet e tetėdhjeta, aty punonin mbi 20 mijė punėtorė.

Ndėrkaq, vitet e fundit, ajo e kaloi fazėn e mbijetesės dhe nuk numėronte mė shumė se 1,400 punėtorė.

Trepēa, sot, brenda Kosovės, pėrbėhet prej 41 njėsive tė ndryshme, qė grupohen kryesisht nė tri komplekse tė mėdha: nė miniera me flotacione, nė parkun industrial nė Mitrovicė dhe nė kompleksin e shkritoreve.

Por, njė pjesė e madhe e kėtyre kapaciteteve janė tė degraduara, pėr shkak tė mungesės sė mirėmbajtjes ose mungesės sė investimeve, e madje edhe keq-shfrytėzimit nė tė kaluarėn.

Nisur nga i gjithė ky degradim i kombinatit qė ėshtė bėrė gjatė kėtyre viteve tė pasluftės, ekspertė tė fushės, kishin vlerėsuar se gjigantit i duhet kohė tė rimėkėmbet, por, se kjo mund tė arrihet me njė punė tė madhe dhe me njerėz profesionistė. /Rel/

Vėrejtje!

Rajoni Press nuk do tė botojė shkrime qė nuk i pėrmbushin kriteret dhe standardet profesionale tė gazetarisė bashkėkohore.

Nuk do tė ketė pėr askėnd mbyllje apo censurė,por jemi tė fokusuar qė nė kėtė agjenci, lajmi, shkrimi, raporti, intervista dhe opinioni tė plotėsojnė kriteret profesionale.

Gjithashtu opinionet, analizat, komentet, nuk duhet tė shkelin parimet etike (gjuhėn e urrejtjes, fyerjet, diskriminimet e ēfarėdoshme).

Agjencia Rajonale e Lajmeve i emėrtuar Rajoni Press, ėshtė krijuar ekskluzivisht pėr ta informuar shpejt, drejtė, saktė dhe objektivisht lexuesin, kudo qė ndodhet.
Materialet dhe informacionet e natyrave tė ndryshme nuk mund tė shtypen apo kopjohen pėr qėllime pėrfitimi.
Impresum: Shqip | English
Marketingu: Shqip | English
Kontakti: [email protected]

Rajonipress.com
Tė gjitha tė drejtat janė tė rezervuara.
[email protected]
Plasma