“Ditėt e Agimit” u shėnuan edhe nė Gjenevė

Nė kėtė jubile, krahas heroit Agim Ramadani janė pėrkujtuar edhe tė njėqindetrembėdhjetė dėshmorėt e tjerė tė Betejės sė Koshares
Shoqata Atdhetare “Zhegra” nė Gjenevė, ka organizuar pėrvjetorin e18-tė tė rėnies sė bashkėfshatarit tė saj dhe heroit tė kombit, Agim Ramadani.

Nė kėtė jubile me rėndėsi tė veēantė historike janė pėrkujtuar edhe tė njėqindetrembėdhjetė dėshmorėt e tjerė tė Betejės sė Koshares, tė cilėt me heroizmin e tyre ndaj forcave serbe bėnė qė kjo betejė tė kujtohet si njė nga ngjarjet mė tė lavdishme tė UĒK-sė. Intonimi i himnit kombėtar dhe njė minutė heshtje nė nderim tė tė gjithė tė rėnėve pėr lirinė e trojeve tona shėnoi edhe fillimin kėsaj akademie solemne.

Pastaj pjesėmarrėsit e shumtė tė tubuar nė “Salle Communale des Libellulles” tė komunės Vernier tė kantonit tė Gjenevės, me pėrmbajtjen e programit i ka njoftuar Afėrdita Veseli Krasniqi, moderatore e kėtij manifestimi.
Organizatorėt e kėtij jubileu si rėndomė prioritet u kanė dhėnė mysafirėve tė ftuar tė kėtij manifestimi qofshin ata pėrshkrues tė ndodhive nga Beteja e Koshares apo pjesėmarrės tė programit artistik, shkruan albinfo.ch nga vendi ku u mbajt manifestimi.

Njė vėshtrim mbi jetėn dhe veprėn e Agim Ramadanit pėrgatitur nga shkrimtari dhe publicisti Sabit Rrustemi e ka lexuar Agim Sherifi, kryetar i Shoqatės Atdhetare “Zhegra” me seli nė Gjenevė tė Zvicrės.

Kurse rrėfime deri mė tani tė panjohura nga kjo Epopeja e Koshares shpalosi Musa Gjakova bashkėpunėtor i ngushtė i Agim Ramadanit dhe pjesėmarrės i drejtpėrdrejtė nė shembjen e kufirit shqiptaro-shqiptar. Ai tha se tė flasėsh pėr Agim Ramadanin, poet, piktor dhe udhėheqės i dalluar ushtarak ėshtė detyrė me mjaft pėrgjegjėsi e njėkohėsisht edhe nderim i veēantė.

Nėn komandėn e Agim Ramadanit- Katanės dhe tė oficerėve tė tjerė tė karrierės kėta trima shpartalluan ushtrinė serbe tė armatosur deri nė dhėmbė e shumėfishė me tė madhe nė numėr e tė pėrforcuar madje edhe me mercenar rusė. Andaj kėta burra tė guximshėm me nė krye Agimin qė sollėn lindjen e agimeve tė bardha meritojnė nderimin dhe respektin, ngase Kosharen e dikurshme tė prangave dhe mureve me gjemba e kthyen nė urė kalimi qė shpie nė pjesėn tjetėr tė Atdheut tonė, tė prerė nė dysh padrejtėsisht njėqind vjet mė parė.

Ai, gjatė fjalės sė tij tha se kujtimet e ngjarjeve me pamje tmerri dhe gjaku ēdoherė trazon ndjenjat e njeriut normal, dhe si tė tilla janė tė padėshiruara dhe me ankth tė pėrhershėm. Tė gjithė e dinė qė shqiptarėt e Kosovės, tė Maqedonisė si dhe ata tė Kosovės Lindore, duke ditur pasojat shkatėrruese tė luftės gjithmonė kanė preferuar zgjidhje me mjete paqėsore.

Mirėpo Serbia asnjėherė nuk ka provuar dialogun dhe marrėveshjet. Nė vend tė tyre ndaj shqiptarėve ndėr shekuj ka ushtruar dhunė dhe terror me tė vetmin qėllim mbajtjen e tyre nėn tutelėn e Beogradit. Kjo gjendje e padurueshme imponoi edhe luftėn e hapur dhe frontale.
Miqtė tanė ndėrkombėtarė duke vėrejtur shfrenimin e regjimit tė Millosheviqit, dhe duke vlerėsuar si tė drejtė luftėn tonė na dhanė pėrkrahjen e nevojshme, me ēfarė aspiratat e popullit tė Kosovės u bėnė realitet mė 17 shkurt 2008, kur Kosova edhe zyrtarisht shpalli mėvetėsinė e saj dhe shkėputjen definitive nga Serbia. Mė pas pasuan edhe njohjet ndėrkombėtare nga vende tė ndryshme tė botės.

Z. Musa Gjakova i plagosur nė Betejėn e Koshares mė 11prill 1999 mendon se me kontribut tė pazėvendėsueshėm nė kėtė ngjarje madhore janė dhe tė njėqindetrembėdhjetė tė rėnėt e tjerė tė kėsaj beteje, shkruan albinfo.ch. Ata, tė prirė nga Agim Ramadani dhe eprorėt e tjerė u dhanė leksione gjeneralėve dhe ushtarėve serbė, tė cilėt veten e pandehnin si tė pathyeshėm.

Gjakova diskutimin e tij e mbylli duke thėnė se Agim Ramadani, Sali Ēeku, e shumė tė tjerė tė edukuar qė nė djep me frymėn e atdhedashurisė pa kurrfarė ngurrimi lanė lukset e vendeve tė Perėndimit dhe rrokėn armėt nė mbrojtje tė Atdheut. Andaj ata me gjakun e tyre tė derdhur shėnuan edhe pavdekėsinė.

Nė kėtė akademi pėrkujtimore tė pranishėm ishin edhe Feriz Tėrshnjeva, Arben Limani, Zidi Rrahmani dhe vėllezėrit Jusuf e Qazim Jasiqi, bashkėluftėtarė tė Agim Ramadanit dhe tė njėqindetrembėdhjetė martirėve tė tjerė tė rėnė nė Betejėn e Koshares.

Tubimin e ka pėrshėndetur edhe z. Ramadan Avdiu, konsull i pėrgjithshėm i Republikės sė Kosovės, nė Gjenevė.
Ai, pa bėrė pėrjashtime vlerėsoi lart gjakun e derdhur tė tė gjithė pjesėtarėve tė UĒK-sė, duke thėnė se pa sakrificėn e tyre Pavarėsia e Kosovės, do tė ishte vetėm utopi.

Pjesa artistike e kėtij manifestimi ėshtė begatuar me kėngė e valle tė trevave tona tė interpretuara pėr mrekulli nga Ansamblet “Vatra” e Cyrihut “Ilirėt” e Lozanės dhe “Rapsodėt e Gjenevės”, raporton albinfo.ch. Po ashtu programit i kanė dhėnė fizionominė e duhur me kėngėt e tyre tė kėnduara nė duet edhe bashkėshortėt Shpejtim e Afėrditė Krasniqi.

Preshevari Arian Agushi i njohur ndryshe edhe si Gold-AG me kėngėt me tematikė atdhetare ka ngritur tė gjithė nė kėmbė.

Nė fund tė manifestimit, nė emėr tė familjes Ramadani organizatorėt dhe tė gjithė tė pranishmit i ka pėrshėndetur zonja Shukrije Ramadani, bashkėshorte e heroit Agim Ramadani. Ajo ka bėrė thirrje pėr shtim kujdesi nė zhvillimin dhe fuqizimin e shtetit tė Kosovės.

Duke thėnė se vetėm kėshtu kryejmė amanetin e Agimit dhe tė martirėve tė tjerė tė rėnė ndėr breza nė mbrojtje tė Kosovės.

Edhe sot u pa qartė qė shoqata atdhetare “Zhegra” nga Gjeneva me organizime tė mira dhe tė ēdovjetshme tė pėrvjetorėve tė Agim Ramadanit dhe heronjve tė tjerė tė rėnė pėr lirinė dhe mėvetėsinė e trojeve tona plotėsisht po e arsyeton ekzistimin e saj.

Ajo mbi njė dekadė po luan rolin e njė institucioni mbrojtės tė gjuhės, historisė, dhe tė kulturės sonė kombėtare./arif ejupi/

http://www.albinfo.ch/ditet-e-agimit-u-shenuan-edhe-ne-gjeneve/

Vėrejtje!

Rajoni Press nuk do tė botojė shkrime qė nuk i pėrmbushin kriteret dhe standardet profesionale tė gazetarisė bashkėkohore.

Nuk do tė ketė pėr askėnd mbyllje apo censurė,por jemi tė fokusuar qė nė kėtė agjenci, lajmi, shkrimi, raporti, intervista dhe opinioni tė plotėsojnė kriteret profesionale.

Gjithashtu opinionet, analizat, komentet, nuk duhet tė shkelin parimet etike (gjuhėn e urrejtjes, fyerjet, diskriminimet e ēfarėdoshme).

Agjencia Rajonale e Lajmeve i emėrtuar Rajoni Press, ėshtė krijuar ekskluzivisht pėr ta informuar shpejt, drejtė, saktė dhe objektivisht lexuesin, kudo qė ndodhet.
Materialet dhe informacionet e natyrave tė ndryshme nuk mund tė shtypen apo kopjohen pėr qėllime pėrfitimi.
Impresum: Shqip | English
Marketingu: Shqip | English
Kontakti: [email protected]

Rajonipress.com
Tė gjitha tė drejtat janė tė rezervuara.
[email protected]
Plasma