Vjersha tė thurura mbi magjinė e pėrrallės dhe ėndrrės

Nga Faik Shkodra - Emėr i njohur i letėrsisė pėr fėmijė, veprat e tė cilit rrezatojnė vlera tė rėndėsishme nė rrafshin edukativ, arsimor, imagjinativ, estetik e stilistik ėshtė padyshim Avdush Canaj. Mirėpo, kohėt e fundit nėpėr disa gazeta, qė botohen si nė Kosovė ashtu edhe nė Shqipėri, kemi mundėsi t`i shohim disa emra tė vetėshpallur “kinse studiues e njohės tė letėrsisė pėr fėmijė”, tė cilėt, me vlerėsimet dhe gjykimet, analizat dhe konstatimet e bėra nė formė recensioni, artikulli, vėshtrimi, eseje, trajtesė e shfaqjeje mendimesh nė formė intervistash pėr zhvillimin e sotėm tė kėsaj letėrsie, janė aq tė padijshmė sa lexuesi i mirėfilltė e ka vėshtirė tė mos vjellė nga fukarallėku i mendimeve tė tyre tė shfaqura mbi letėrsinė pėr fėmijė.
Letėrsia pėr fėmijė viteve tė fundit pėrherė e mė shumė po pasurohet me vepra zhanresh tė ndryshme dhe me krijues prirjesh e aftėsish artistike mbi njohjen e botės shpirtėrore dhe ndjenjore, botės psikologjike dhe fantastike tė tė vegjėlve, tė cilėve po u dhurohen vepra me procesin e krijimtarisė artistike, poetėt e talentuar e tė shquar gjithnjė e mė shumė po i dėshmojnė sukseset nė fushėn e trajtimit tė temave, motiveve, dukurive, fenomeneve dhe ngjarjeve qė kanė tė bėjnė me botėn komplekse tė fėmijėve, botė tė cilėn pjesa mė e mirė e krijuesve tė kėsaj dege tė letėrsisė po arrijnė ta paraqesin me krijime cilėsore poetike- krijime qė I shquan vėrtetėsisa e artit tė pėrsosur e tė thelluar nė kapjen me aftėsi e mjeshtėri tė jetės dhe kėrkesave shpirtėrore tė fėmijėve.

Vlera tė rėndėsishme edukative, estetike e stilistike

Nuk ėshtė e parėndėsishme tė themi se jeta e fėmijėve karakterizohet mė ngjarje tė shumta, tė cilat, po u trajtuan bukur e mė frymėzim nga shkrimtari, tek fėmijėt do tė sjellin gjithnjė e mė shumė hare, gėzim, kėnaqėsi dhe optimizėm, sa pėr jetėn qė e jetojnė dhe vlerat e artit qė u sjell kėnaqėsi, aq pėr misionin e fuqishėm tė letėrsisė nė dhėnien e botės sė fėmijės, duke bėrė ngritjen e tyre ideore dhe duke bėrė formimin ideoartistik dhe ideoedukativ tė tyre me vlera tė mėdha njerėzore dhe dituri tė nevojshme mbi jetėn dhe problemet e mprehta me tė cilat ballafaqohen tė vegjlit.

Emėr i njohur i letėrsisė pėr fėmijė, veprat e tė cilit rrezatojnė vlera tė rėndėsishme nė rrafshin edukativ, arsimor, imagjinativ, estetik e stilistik ėshtė padyshim Avdush Canaj. Mirėpo, kohėt e fundit nėpėr disa gazeta, qė botohen si nė Kosovė ashtu edhe nė Shqipėri, kemi mundėsi t`i shohim disa emra tė vetėshpallur “kinse studiues e njohės tė letėrsisė pėr fėmijė”, tė cilėt, me vlerėsimet dhe gjykimet, analizat dhe konstatimet e bėra nė formė recensioni, artikulli, vėshtrimi, eseje, trajtesė e shfaqjeje mendimesh nė formė intervistash pėr zhvillimin e sotėm tė kėsaj letėrsie, janė aq tė padijshmė sa lexuesi i mirėfilltė e ka vėshtirė tė mos vjellė nga fukarallėku i mendimeve tė tyre tė shfaqura mbi letėrsinė pėr fėmijė.

Artikuj tė shkruar pa farė kriteri metodologjik e pa farė profesionalizmi nga disa bashinbozukė pata rastin tė lexoja nė gazetėn javore letrare e kulturore”Nacional” rreth letėrsisė pėr fėmijė. Nga autorėt qė i lexova, hiq Xhahid Bushatin dhe Astrit Bishqemin, qė vėrtetė janė njophės e studiues tė dėshmuar tė letėrsisė pėr fėmijė, disa tė tjerė tė vetėshpallur studiues as qė meritojnė t`ua lexosh shkrimet, sepse nuk kanė kurrfarė niveli shkencor. Duke u munguar aftėsitė e pėrgatitja mė elementare nga fusha e letėrsisė pėr fėmijė, ata nuk arrijnė qė veprės t`i bėjnė vlerėsim nė asnjė aspekt, por ia fusin pa lidhje nė stilin le tė dalė ku tė dalė. Ėshtė pėr tė ardhur keq qė tė tillėt, qė pėr shkak tė shpirtngushtėsisė, xhelozisė, egoizmit dhe privitivizmit provincial, kur nisin t`i zėnė nė gojė krijuesit qė letėrsisė pėr fėmijė i kanė dhuruar vepra tė nivelit tė lartė, si pėr inat, nuk i pėrmendin disa poetė, siē janė: Avdush Canaj, Ramadan Mehmeti, Xhemė Karadaku, Sylejman Salihu, Hysen Kėēiku e ndonjė tjetėr, qė tani nuk po mė kujtohen- krijues kėta qė me veprat e deritashme e kanė nderuar letėrsinė tonė pėr fėmijė. Pėr varfėrinė e sferės sė mendimeve shkencore, prej sė cilės pasojnė anarkitė e kritereve qė kanė tė bėjnė me mendimet kritike, teorike, estetike, pedagogjike, psikologjike, letrare e gjuhėsore, tė studiuesve tė papėrgatitur e snobistė, vlerėsimin mė tė qėndrueshėm e mė tė drejtė e ka dhėnė kritiku, historian, krijuesi dhe studiuesi i letėrsisė shqipe, Rexhep Qosja, kur thotė: “ Njė dukuri e kėtillė jovetėm qė nuk ėshtė e ēuditshme- por ėshtė fare e kuptueshme: krijuesi i vėrtetė, me prirje tė madhe, me kėrshėri tė gjithanshme, me kulturė letrare, me dituri tė sistemuara kritike, teorike, estetike, filozofike, me vullnet dhe durim, ėshtė vetvetiu i pėrgatitur tė flasė jo vetėm bindshėm e bukur, por edhe nė mėnyrė tė re e origjinale mbi letėrsinė, tė cilėn nė saje tė pėrvojės mbi procesin krijues dhe tė pėrvojės jetėsore, e kupton mė mirė se ndonjėherė se shumica e atyre qė ua kushtojnė gjithnjė jetėn pėrsiatjatjeve mbi artin”.

Ėshtė e vėrtetė se lexuesit tanė tė vegjėl, si: fatosat, pionierėt dhe nxėnėsit e ciklit tė ulėt, janė bėrė lexues tė pasionuar dhe shumė tė rregullt tė poezive e tė tregimeve tė Avdush Canajt. Ky pėrmes veprave artistike ka arritur tė pasqyrojė nė shumė aspekte botėn shpirtėrore e ndjenjore, mendore e imagjanitave tė fėmijėve, duke i pajisur ata me dije, njohuri dhe ndjenja tė atdhedashurisė, tė ēiltėrsisė shpirtėrore, zemėrgjerėsisė, traditave mė tė mira tė popullit, mikpritjes,bujarisė, dashurisė, mėsimit, natyrės, sė vėrtetės, lirisė, dashurisė ndaj prindėrve e tė gjyshėrve, mėsuesit, shkronjave shqipe, historisė sė popullit dhe respektit tė pėrhershėm tė njeriut. Tė gjitha kėto mesazhe dhe vlera, me tė cilat mishėrohen veprat e Avdushit, te fėmijėt sjellin kėnaqėsi dhe kėto kėnaqėsi pėrkojnė me botėn e tė vegjėlve pikėrisht nė faktin se Avdushi, duke qenė i pėrkushtuar me punė krijuese, ka arritur tė bėjė pasqyrimin e realitetit jetėsor e shoqėror tė fėmijėve, saqė veprat e tij vijnė me vlera tė larta, sa kulturore e kombėtare, aq edhe me vlera didaktike e fantastike pėr fėmijė.

Avdush Canaj, me vėllimin poetik “Ylli pikturon ėndrrėn”, botim i Shtėpisė Botuese “Rozafa”, Prishtinė, 2015, me redaktor Sali Bashota, ka dėshmuar prirjen dhe zotėsinė nė trajtimin e temave e motiveve tė rėndėsishme pėr fėmijė dhe botėn e tyre. Vetė subjekti i poezive tė vėllimit flet jovetėm pėr rinovimin e aftėsive tė poetit prej vėllimit nė vėllim, por edhe pėr pėrkushtimin e kujdesin e treguar pėr shprehjen koncize me tė cilėn e bėnė konceptimin maksimal tė mendimeve e ngjarjeve nė kapjen e aspekteve tė veēanta tė jetės, qė janė nė tė menduarit dhe imagjinatėn e fėmijėve. Pikėrisht kjo mėnyrė e trajtimit tė reales me fantastikėn u siguron poezive brendi dhe ngjyrė posmoderniste- gjė qė dėshmon pėrtėritjen dhe seriozitetin e vazhdueshėm tė autorit pėr t`u falė fėmijėve krijime artistike me pėrmbajtje tė rėndėsishme ideoeduaktive dhe ideoarsimore. Duke pasur parasysh kėto pėrpjekje tė Avdushit, i cili nė ēdo vėllim tė ri sjell tema e motive po ashtu tė reja e tė trajtuara me art tė goditur, kuptojmė faktin se, duke qenė pėrherė nė kėrkim tė temave tė patrajtuara, por tė kėrkuara nga fėmijėt, ka arritur qė tė shtojė lexuesit e librave tė tij. Poezitė i pėrshkon njė laramani tematikash.

Shpalosje e ndjenjave tė ngrohta e tė ēiltėra ndaj fėmijėve

Vėllimi “Ylli pikturon ėndrrėn” ėshtė strukturuar nė kėto cikle: Treni ėndrrave, Nė kalė tė reve, Diēka prej mjalti, Zemra vizatojnė me cicėrima, Drurėt e trishtuar, Tė presin edhe lulet, Kur tė gjej babi punė, Vera me violinė dhe Nėpėr xhepa t`poezive, me gjithsejtė 89 poezi. Vėllimi hapet me poezinė “Nė krahė zogjsh”, vargjet e sė cilės i vėnė fėmijėt nė dijeni se poezia ėshtė pjesė e jetės dhe aktivitetit , se vargjet vijnė nga jeta nė mėnyrė spontane, tė freskėta, se vargjet i pėrtėrijnė poetit jetėn dhe ditėt fėmijėve ua bėjnė mė tė kėndshme, se vargjet, me frymėn qė kanė, janė tė mrekullueshme, janė magjike dhe si tė tilla i bėjnė fėmijėt tė lumtur dhe krijuesin po ashtu tė lumtur.

Poezia e ciklit “ Treni i ėndrrave ” shpalosin ndjenjat e ngrohta e tė ēiltra tė poetit ndaj fėmijėve. Duke shkruar pėr sakrificat, respektin, kėshillat dhe dashurinė qė nėna, babai, gjyshja, gjyshi mbajnė pėr fėmijėt, pėr nipat e mbesat, poeti sikur hyn thellė nė universin e fėmijėve, nė tė cilin vėrtitėn ata. Kjo mėnyrė e tė kuptuarit tė rolit tė poezisė e bėn Avdushin jovetėm ėndėrrimtar tė realitetit, por njė poet tė meditimeve pėr jetėn dhe dėshirat e fėmijėve, tė cilėt dėshiron t`i shohė pėrherė veprimtarė tė gjallė, tė aftė e tė pajisur me dituri.

Tipar kryesor i poezive tė kėtij cikli ėshtė lirizmi i kulluar, konkretėsia e gjallė, figuracioni stilistik sa i pasur aq i vetvetishėm e shprehės, me tė cilat poezitė dhe pėrsonazhet bėhen emra tė nderuar, tė ēmuar dhe tė respektuar deri nė pakufi. Poezitė, nė pėrgjithėsi, paraqesin imazhe qė ndizen e marrin jetė nga ėndrrat, lojėrat,buzėqeshjet, interesimet dhe shpirti i fėmijėve, ndaj mė tė drejtė thuhet se “ Bota mė e bukur e fėmijėve ėshtė motivi me i bukur i kėngės”.

Poezia e mirė, e pėlqyeshme dhe me mesazhe tė qarta e tė rėndėsishme, nuk vjen vetėm nė saje tė talentit, por edhe tė frymėzimit, e kur talenti e frymėzimi funksionojnė si binom, atėherė poezitė ngrihen nė nivel tė vlerave ideoestetike dhe ideoedukative. Themi kėshtu pėr faktin se nė tė pėrfshihen shumė pėrbėrės qė e fuqizojnė lidhjen e jetės sė fėmijėve mė ngjarjet qė manifestohen rreth tij dhe realitetit shoqėror, nė pėrgjithėsi. Tė pėrzgjedhurit dhe tė pėrthithurit e aspekteve mė vlerė didaktike, brenda tė cilave bėhet komunikimi i shumanshėm me fėmijėt, kuptohet mbi zhvillimet tekniko-shkencore, Canaj e ka bėrė nė nivel tė duhur. Pėrmes shprehjeve modern poetike, me tė cilat edhe e bėnė pasqyrimin e atmosferės sė re shpirtėrore, qė krijon shkenca dhe kultura bashkėkohore nė botėn shpirtėrore dhe imagjinative tė fėmijės, ato marrin kuptime didaktike.

Nė poezitė e vėllimit “ Ylli pikturon ėndrrėn”, nė mėnyrė mė tė natyrshme janė shkrirė fėmija nė tė menduarit e tij pėr jetėn dhe zhvillimet mė tė reja qė sjellė koha. Pra, bota e fėmijėve brenda poezive ėshtė shkrirė nė mėnyrėn mė tė natyrshme, duke u rrokur nė trajtim motivet mė tė pėrtatshme. Poeti e ka pėrmbushur misionin e artistit dhe me vargje tė ngrohta ndikon drejtpėrdrejtė nė edukimin e fėmijėve dhe nė edukimin e drejtė e tė shėndoshė tė tyre.

Titulli i vėllimit ėshtė paksa magjik, nė tė cilin ēuditėrisht manifestohet universi ku vepron magjia e pėrrallės, prej nga burojnė vlerat e saj, sepse ” realiteti pėrrallor gjithnjė ka njė synim, njė pikėnisje, njė ngacmimin real jetėsor, objektiv”.

Avdushi botėn e pėrrallės sikur e rikthen nė ligje magjike dhe brenda saj e ripėrtėrin fantazinė, tė cilėn e kthen nė ngjarje reale, qė nė fakt e pėrligj me yllin, ēokollatėn, pėrvojėn e gjyshes Netė, ėndrrėn e cila ofron mundėsi tė zgjidhjeve tė halleve, problemeve e dashurive tė fėmijėve me synim tė triumfit tė sė mirės, tė sė bukurės, tė sė madhėrishmes, tė sė vėrtetės, tė sė drejtės, sepse shpirti dhe mendja e njeriut, pra edhe e fėmijės, mbi tė gjitha, pritet nga etja pėr t`i plotėsuar ėndrrat qė qojnė drejt virtyteve dhe aspiratave mė tė larta dhe ngritjes sė vlerave mė tė mira tė karakterit e tė ndjenjės njerėsore nė pėrgjithėsi.

Pėrmes poezive: Tė mėdhenj, Unazė e hėnės, Ku i lanė rrobat peshku,?, Njė mollė pėr njė puthje, Porosi gjumit, S`di pse mė trishton, Nė zemėr tė aortės, Mrekullia, Livadhet e ėndrrės, poeti arrinė tė krijojė komunikim tė kėndshėm me fėmijėt. Njė ligjėrim i lehtė vjen nga fakti se Avdushi nė vargje ndėrfut rrėfim tė lehtė qė ka tė bėj me biseda tė jetės e tė botės qė janė nė natyrėn dhe nė imagjinatėn e tė voglit. Pra, vargjet paraqesin interesimet e fėmijėve pėr ēdo gjė qė zhvillohet nė rrethin veprojnė e jetojnė. Me njė stil tė lehtė, vargjet sjellin komunikim sa tė thjeshtė aq edhe tėrheqės pėr fėmijėt.

Nė kėto poezi spikatė tė menduarit e gjallė tė fėmijėve, qė shoqėrohet me fantazinė e pasur, fantazi qė Canaj ka ditur ta mishėrojė nė subjektet e poezive, brenda tė cilave shpėrfaq dėshirat e dashurinė e ēiltėr e tė shėndetshme tė fėmijėve pėr tė kapur kėmishėn e peshkut, rolin e celularit dhe porosinė e gjumit, bisedat e kėndshme tė nėnės e tė babait me fėmijėt. Nuk mungojnė vargje nė tė cilat loja imagjinative, qė ėshtė nė botėn e tė voglit, lidhet me tė menduarit e fėmijės, i cili fatin e miut e paraqet pėrherė tė rrezikuar nga maēoku dhe nga rreziku qė do t`i vijė, dhe porositė:

Rri mė mirė nė birucė,
Se mbetės pa kepucė!

Magjia e vėrtetė e poezisė, mė rrėnjet nė shpirtin e fėmijėve e tė poetit

Cikli “Nė kalė tė verės” ngėrthejnė nė vete poezi me vlera tė shumėfishta edukative e arsimore. Nė kėto poezi Avdushi u ofron fėmijėve ngjarje e motive interesante, ne subjektet e tė cilave manifestohet bota e ndjeshme e fėmijėve, tė cilėt janė kureshtarė tė dinė shumėēka nga mjedisi dhe pikėrisht kėtė kurreshtje tė tyre Avdushi, pėrmes vargjeve, e bėn lėndė interesante tė trajtimit. Me mjeshtėri tė shquar nė vargjet flet pėr solidaritetin qė duhet tė bėhet kulturė dhe vlerė e fėmijėve, kultivon shprehi tė punės :” ujiti lulet nė kėtė mėngjes”, kutlivon dashurinė, respektin dhe ndjenjat e kėnaqėsisė pėr nėnėn e babanė ( Babi dhe mami) tė cilėt nė shpirtrat e fėmijėve ylberojnė dashuri, zhvillon fantazinė krejt si nė pėrralla dhe pėrmes metaforės i mėson fėmijėt qė ndaj fjalės tė jenė korrektė dhe asnjėherė tė mos e shkelin.

Nė disa poezi mesazhet jepen pėrmes frazeologjive,si: “ Qarri s`bėn dardha”, “Kos nuk bėhet deti” etj. Edhe nė vjershat : ”Nė kitarė e ka shtėpinė, Dredhėzat nga Golemi dhe A puthėn valėt? Avdushi bėhet pjesė e botės fėmijėrore. Pėrshkrimet e mjediseve, ėndrrat, ndjesitė, fantazia, ndjenjat dhe mendimet e fėmijėve, janė dhėnė bukur e me art tė pėrsosur letrar. Zogu nė fluturim bashkė me babanė me notat muzikore mė tė hareshme, ndėrsa Golemi nga Durrėsi i thėrret nė det dhe me vete i porositė: duhet tė marrin miq, lajthi, rrush e fiq. Brenda detit Dielli puthet me lulekuqet, e Gjyshi nė lojėn e fėmijėve kėrkon si Zogu i fantazisė t`u puthė pakėz sytė! Vargjet janė ndėrtuar si kėngėzim mbi bazėn e kėngėve e lojėra tė fėmijėve.

Por poeti sjell vlera tė reja artistike, didaktike duke u dhėnė vjershave trajtė tė gjerė e tė thellė mendimesh e vizionesh nė pėrputhje me botėn e pėrrallave, qė konsiderohen si djep i fantazisė sė fėmijės, fantazi qė ngacmon mendjen dhe pasuron shpirtin e fėmijės.
Poezitė e ciklit “ Diēka prej mjalti,” vijnė tė freskėta dhe trajtimin e motiveve poeti e bėnė me njė pėrkujdesje tė madhe. Ēdo varg shėnon vlerat e artit kombėtar. Poeti me vėmendje i shpalosė preokupimet dhe shestimet e fėmijėve, tė cilėt i fton tė pushojnė nė vargun e poezive, sepse aty do tė gjejnė dashurinė e madhe sa tė planetit. Duke e kuptuar nė thellėsi botėn e vegjėlve, Avdushi nė disa vjersha arrinė tė krijoj magjinė e vėrtetė tė poezisė, qė rrėnjėt ka nė shpirtin e fėmijėve e tė poetit. Me mjeshtėrinė e tė shkruarit tė poezive, frymėzimin, mendjen dhe dorėn e krijuesit, qė, pėrmes vargjeve shpalos dashurinė e madhe tė fėmijėve pėr ēdo gjė tė bukur qė, lidhet me idenė e bukurisė, qė transmeton poezia me fisnikėrinė e ndjenjės e tė mendimit, poeti pėrligj kur shkruan vargjet mbi yjet qė i falin poezitė.

Vargjet mbi pranverėn, e cila bėhet zog, violinė, lejlek, dallėndyshe, fėmijėve u falin kėnaqėsi tė shumta mė ēantat plot kėngė. Nė kėto poezi ėshtė ėndrra, loja, dashuria, kėnga dhe tėrė bota psikologjike e imagjinative e fėmijėve.

E ku mė mirė se nė poezitė e kėtij vėllimi poetik lexuesi mund tė ndjejė e tė pėrjetojė mė kėndshėm botėn e fėmijėve. Poezitė Kur vjen nėrvoza, Nė stacionin e pėrqafimeve, Puqi-puqi nė celular, Enciklopedia princėrore, Do tė mbjell buzėqeshje, Diēka prej mjalti, pėrshkohen me frymė tė thellė edukative e didaktike. Veēori e kėtyre poezive mbetėt trajtimi i dėshirave tė fėmijėve dhe, siē thotė Avdushi, nė pėrqafimin e prindėrve- dashurtia e tyre sikur i mbush bateritė. Poeti i kėshillon fėmijėt tė jenė tė matur e tė kujdesshėm kur flasin dhe si pedagog i porositė “Gojės t`i vėnė kapak” dhe “Babės t`i mbajnė fjalėn se nuk do bėhen spiunė”, tė cilin fakt e dėshmojnė vargjet:

Motrėn e kam motėr,
s`e tradhėtoj pėr njė lodėr,
ti vetė mė ke thėnė babush,
spiunėt s`i do askush.

(Puqi-puqi nė celular)

Poezitė siē mund tė shihet, mbartin njė varg ngjyrash dhe poeti nuk pėrdorė fjalė tė mėdha qė tė fluturojnė lartėsive si balonat e fryrė, por gjithkund me fjalė tė thjeshta e tė kuptueshme poezive u siguron rėndėsinė dhe rolin ideoedukativ duke u falur fėmijėve dije , kulturė dhe edukatė tė nevojshme.

Vargje tė shndėruaruara nė orė tė historisė se djeshme, nė funksion tė sė tashmes

Nė ciklin Zemrat vizatojnė me cicėrima, Drurėt e trishtuar, Tė presin edhe lulet, Kur tė gjej babi punė, Vera me violinė dhe Nėpėr xhepa tė poezive, Avdush Canaj ka pėrfshirė poezi me tematikė tė gjerė dhe interesante, duke dėshmuar jovetėm mjeshtėrinė nė trajtimin e temave, por edhe nė subjektet e poezive sjell elemente tė freskėta, duke kultivuar tek fėmijėt ndjenjėn e dashurisė pėr nėnėn, e cila, kur i pėrkėdhel, bėhet diell, shprehi pėr mėsimin e matematikės, ua bėn tė afėrta lojėrat dhe lodrat me tė cilat rritet dashuria dhe shtohen puthjet midis nėnės dhe fėmijės. Me vargjet e tilla tek fėmijėt mbjell, si tė themi, farėn e dashurisė pėr zogjtė, pėllumbat, gjyshin, filmat vizatimorė, motrat, hėnėn, pėr poezinė qė zemrės sė poetit i dhuron vargje ngrohta si nė pėrmbajtje ashtu edhe nė formė.

Tė shpeshta janė poezitė kushtuar nėnės, tė cilėn Avdushi e kėndon me shumanėshmėri, ngase dashuria e ndaj fėmijėve ėshtė pakufizuar. Temėn e dashurisė pėr Shqipėrinė, tė cilėn poeti e quan nėnė tė lirisė, tė flamurit, tė flamurit, dėbimin e Serbisė nga Kosova, qė nė vargjet pėrsonifikohet me ujkun qė luftėrat e UĒK-sė e vrasin, pėr tė buzėqeshur Dielli mbi Kosovėn legjendare.

Diku tjetėr, poeti Serbinė e quan korb i zi, me flokė mesjete, e cila me veprime barbare vrau fėmijė e gra, pleq e plaka, pėr tė vazhduar me vargje mbi lartėsinė e gjuhės shqipe dhe emrat e mėdhenj tė kėsaj gjuhe, si Buzukun, Bogdanin etj. Tė gjitha kėto tema e motive poeti i ngre deri nė lartėsinė e kultit, duke shndėrruar vargjet nė orė tė historisė sė djeshme e nė funksion tė sė tashmes. Poezitė e cikleve tė sipėrthėna i shquajnė vargjet me ide e kuptime tė dendura mbi botėn e fėmijėve, botė qė nė vete bartė halle e problem tė ndryshme, qė nė vargje janė trajtuar natyrshėm. Vetė pėrmbajtja e tyre na kujton konstatimin se “ Pėr artin duhet shkruar me art.”

Nė vėllim poeti ka trajtuar tema sociale, ka prekur motivin e kurbetit dhe tė mėrgimit. Pėrmbajtje tė dhimbshme kanė vargjet e ciklit: “ Kur tė gjej babi punė” nė tė cilat paraqitet varfėria qė lidhet me mungesėn e artikujve mė tė domosdoshėm pėr jetėn e fėmijės,si: buka, qumėshti dhe veshmbathjet. Cikli I kėtyre poezive pėrkon bukur shumė me pėrmbajtjen e vargjeve tė Migjenit. Duke kėnduar pėr vuajtjet dhe skamjen qė ka goditur fėmijėt, Avdushi pėrveē pėrshkrimeve tė hollėsishme qė i bėnė jetės reale dhe dėshirave tė fėmijėve pėr ta jetuar jetėn pa kontradita, ai njėkohėsisht shprehė revoltėn ndaj realitetit tė vrazhdė. Pikėpamjet e tij koincidojnė me ato tė Migjenit, pėr tė cilin Razi Brahi shprehėt: “Migjeni i donte shumė fėmijėt. Fati e solli qė tė bėhej mėsues ( si Avdushi, F.SH.) e t`njihet mė mirė.

Mėsues katundi. Fėmijėt qė mėsonte ishin pothuaj tė gjithė tė varfėr, shokė tė Lulit tė vocėrr, shokė tė Zenelit. Duke i njohur ata, Migjeni njohu mė mirė mjerimin. Dhe, mbasi I dontė ata, deshi mė mirė edhe mjerimin e tyre. Misionar nė poezi, Migjeni qė misionar edhe nė jetė”.

Vėrtet, me nota tė prekshme, Avdushi ka trajtuar nė thellėsi varfėrinė e fėmijėve, tė cilin fakt e dėshmojnė vargjet:

Nėna thyen gishtrinjtė,
zemra flakė i qet,
nė vend tė qumėshtit, shishen,
ia mbush me sherbet!

Vargjet i karakterizon qartėsia e madhe, edhe pse shumė herė pėrshkohet me simbole, ironi, personifikime dhe metafora. Avdushi me art tė spikatur u bashkohet fėmijėve, prindėrit e tė cilėve janė tė papunė dhe papunėsia sjell varfėri e drama shpirtėrore te prindėrit, siē ngjet me nėnėn e fėmijės. Te cikli “ Kur tė gjej babi punė”, autori ka rrokur nė pasqyrim temėn e mjerimit me objektivitet. Poezitė i karakterizon arti i poetit dhe forca e mendimeve, e shprehur nė trajtė tė njė sinteze tė veēantė artistike.

Ciklet “ Vera me violinė dhe Nėpėr xhepa tė poezive,” janė tė veēanta pėr faktin se japin portretet e poetėve, poezia e tė cilėve shquhet pėr vlerat e larta artistike dhe meditative. Duke shkruar pėr Poradecin, Avdushi me vargje tė ndjeshme qė burimin e kanė nga thellėsia e shpirtit dhe forca mahnitėse e poezisė se Lasgushit, arrin tė jap portretin intelektual dhe fuqinė krijuese tė poetit tė rrallė, Lasgushit, i cili poezinė e cilėsonte komunikim njerėzor. Vargjet kushtuar Lasgushit, mbi tė gjitha, janė biografi e derdhur nė vargjet mė tė bukura, brendia e tė cilave ta kujton artistin dhe lirikun e thellė, i cili i shėrbeu poezisė me gjithė shpirtin e tij. Vlerat e shumta, qė rrezaton personaliteti i Lasgushit dhe mallin e pashuar qė pati pėr Kosovėn, nė mėnyrėn mė tė mirė i shpėrfaqin mendimet e Franēesko de Santis, thėnė pėr karakterin e Dantes e qė shumėēka i pėrgjigjet Lasgushit tė madh, qė kėto mendime vijnė , si thotė Petraq Kolevica, si ngushėllime pėr vdekjen e tij, se: “ Kėtyre qenieve vetmitare u ikėn e tashmja, por e ardhmja ėshtė e tyre!”

Nė vargjet kushtuar Migjenit, Avdush Canaj sjell mendime qė flasin pėr gjuhėn e fytyrėzuar, sipas sė cilės do tumirur konstatimi i dhėnė nga Razi Brahimi se “ poeti i rrethuar nga mjerimi dhe nga nata pa dritė, dashuria pėr njerėzit dhe pėr jetėn, besimi i madh nė triumfin e idealeve tė larta dhe dashuria pėr tė kėnduar pėr gėzimet e kėsaj bote.” Nė shenj revolte do tė reagoj Migjeni rreth disa vlerėsimeve paushalle te disa studiuesve qė, siē shkruan Avdushi “ Tubėrkulozi nuk mė vrau, ashtu si thanė… Ah, tullumbat e Lulit/ Lulit tė vocėrr, mė vranė, mė vranė!”

Vargjet “ Do ta kuptosh njė ditė” tė pėrfshira nė ciklin e fundit tė vėllimit, vijnė si testament lėnė djalit, tė cilit i thotė: S`po tė lė pasuri / si dikush edhe nipėr tė tij/ e lere mė fėmijėve, por pasuria qė do tė trashėgosh nga babi janė poezitė, vlerat e tė cilave janė si xhevahire. Poeti nė kėto vargje krijon komunikim tė lehtė me tė birin, duku e njoftuar se nė ēdo varg rrah zemra ime me buzėqeshjen e secilit fėmijė. Vargjet e tilla flasin mbi raportin personal tė poetit me botėn e fėmijėve, me fatin e tė ardhmen e tyre. Vargjet mbeten testament i gjallė, ku poeti porositė qė dashurinė, kujdesin interesimin dhe kontributin ndaj fėmijėve ta bėjnė vlerė tė sjelljeve dhe tė veprimeve tona.

Nė vend tė pėrfundimit

Gjatė analizės sė vėllimit poetik “ Ylli pikturon ėndrrėn” tė Avadush Canajt, konstatojmė se Canaj ėshtė poet qė shkruan thjesht dhe qartė. Poezia e tij nė aspektin tipologjik ėshtė disallojėshe. Nė kėtė llojllojshmėri bėjnė pjesė poezitė e thurura si pėrkushtime, si peisazhe, poezi tė ndėrthura me dialogė e monologė midis personazheve, disa vijnė nė formė tė pyetjes, disa nė formė lodrash, disa nė formė meditimi, e disa nė formė portretesh mbi disa poetė tė njohur ( Lasgushi, Migjeni, Gani Xhafolli).

Pėrmbajtjet e poezive dėshmojnė se Canaj ėshtė poet me aftėsi tė thella njohėse tė botės sė fėmijėve dhe se poezia e tij ka fuqi treguese. Duke qenė me dhunti tė larta shprehėse, atė e pėlqejnė fėmijėt e tė gjitha moshave. Vėllimi ėshtė i pasur me motive nga jeta e fėmijėve, motive qė janė nė botėn psikologjike e imagjinative tė tyre. Gjithandej poezive mishėrohet njė lirizėm i kulluar, vėrtetėsia e tė rrokutit tė ngjarjeve, njė figuraciuon i pasur stilistik dhe elemente tė bollshme tė shfrytėzuara nga krijimtaria e pasur gojore.
Tė gjitha kėto vlera edukative, arsimore, estetike e gjuhėsore vėllimit poetik i sigurojnė vlera tė shumėfishta nga tė gjitha aspekte. Vėllimi ėshtė shkruar me gjuhė tė pasur, sė cilės Avdushi i kushton kujdes, duke pėrzgjedhur ēdo fjalė e ēdo shprehje. Pėrkushtimi nė pėrdorimin e fjalės sė duhur nė vendin e duhur, sikur tė bėn t`i kujtosh porositė e Agollit tė shkruara nė poezinė “ Kujdes me fjalėn”, kur thotė:

Kur fjala nxirret nga buzėt jashtė
Si dallėndyshja s`vjen nė shtėpi
Kujdes mė fjalėn zonjėz me ēantė,
Kujdes me fjalėn edhe ti zotėri!

Nė kulturėn e gjerė gjuhėsore, poeti ka arritur qė vėllimin ta bėj interesant edhe tė ta kapshėm pėr fėmijėt, sepse “ Tė gjitha fjalėt e pėrdorura kanė njė vlerė tė posaēme dhe lojė fjalori, zbulon magjinė e vargut, ėshtė shtysė dhe nxitje pėr t`iu future nė fshehtėsinė e gjuhės sė fėmijėve. Pėrmirėson tė folur dhe aftėsitė e tyre shprehėse, ku, duke u argėtuar, mėsojnė dhe, duke mėsuar, argėtohen”, ( Laureta Petoshati, Njė zė i fuqishėm nė botėn e fėmijėve, Gazeta “ Ndryshe”, Tiranė, e diel, 8 korrik 2007 ).

Nė fund autorit i urojmė suksese tė reja nė botimin e veprave pėr fėmijė me tė cilat do tė na japė, me magjinė e artit poetik, botėn shpirtėrore e ndjenjore tė fėmijėve./rajonipress/

Vėrejtje!

Rajoni Press nuk do tė botojė shkrime qė nuk i pėrmbushin kriteret dhe standardet profesionale tė gazetarisė bashkėkohore.

Nuk do tė ketė pėr askėnd mbyllje apo censurė,por jemi tė fokusuar qė nė kėtė agjenci, lajmi, shkrimi, raporti, intervista dhe opinioni tė plotėsojnė kriteret profesionale.

Gjithashtu opinionet, analizat, komentet, nuk duhet tė shkelin parimet etike (gjuhėn e urrejtjes, fyerjet, diskriminimet e ēfarėdoshme).

Agjencia Rajonale e Lajmeve i emėrtuar Rajoni Press, ėshtė krijuar ekskluzivisht pėr ta informuar shpejt, drejtė, saktė dhe objektivisht lexuesin, kudo qė ndodhet.
Materialet dhe informacionet e natyrave tė ndryshme nuk mund tė shtypen apo kopjohen pėr qėllime pėrfitimi.
Impresum: Shqip | English
Marketingu: Shqip | English
Kontakti: [email protected]

Rajonipress.com
Tė gjitha tė drejtat janė tė rezervuara.
[email protected]
Plasma