Mustafa: Vuēiqit i kėrkuam kthimin e lapidarit dhe hapjen e fakulteteve nė gjuhėn shqipe

Kryetari i Preshevės, Ragmi Mustafa sot gjatė ditės e ka pritur Kryeministrin e Serbisė, Aleksandar Vuēiq. Lidhur me kėtė takim dhe pėr problemet qė ka komuna e Preshevės, Mustafa ka folur nė Zona B, nė Klan Kosova .Mustafa thotė se me procesin e integrimeve evropiane, Vuēiq e ka pėr detyrim tė tregojė dozė shumė tė lartė tė interesit pėr pakicat joshumicė qė janė shqiptarėt.
“Vuēiq e ka vizituar pėr herė tė parė Preshevėn dhe kjo pa dyshim ka bėrė qė tė krijohen emocione tė veēanta nė krahasim me kryeministrin shqiptar, Edi Rama, qė ishte nė nėntorin e vitit tė shkuar. Vizita e Ramės ishte njė vizitė historike pasi erdhi kryeministri i shtetit amė. Atij i ėshtė dhėnė titulli ‘Qytetar Nderi’ pėr kėnaqėsinė e kėsaj vizite qė ka treguar populli shqiptar”.

“Dallimi ėshtė se kryeministrit Vuciq i ėshtė dhėnė njė mirėnjohje duke e pėrshkruar si vizitėn e parė tė njė kryeministri serb, si dhe duke specifikuar edhe njė varg kėrkesash”.

Mustafa tha se kryeministri serb pas vizitės nė Srebrenicė, kishte dyshimet e veta lidhur me kėtė vizitė duke ndryshuar pėr pasojė edhe axhendėn e tij.

“Pas ngjarjeve qė pėrjetoi nė Bosnje, ai kishte emocione. Pėr kėtė ka ndryshuar axhenda, sepse nuk ka qenė e paraparė tė vizitohet Komuna. Ai kishte emocione tė veēanta, sepse ngjarja nė Srebrenicė nuk ishte shumė e kėndshme. Ardhja nė Preshevė ka pasur emocion tė veēantė se mos po ndodhė e njėjta gjė”.

“Shqiptarėt e Preshevės nuk kanė shkaktuar asnjė reagim – shqiptarėt nuk harrojnė, por dinė edhe tė falin”, tha Mustafa.

Kryetari i Komunės sė Preshevės tregoi lidhur me kėrkesat qė ia ka parashtruar kryeministrit serb.

“Kėrkesa e parė ishte qė ta kthejė lapidarin e dėshmorėve tė kombit qė ka qenė para komunės sė Preshevės. Ne aty tashmė kemi vendosur njė konstruksion metalik dhe i kemi treguar se nga aty ėshtė larguar lapidari. I kemi thėnė se nė Preshevė ka ndodhur njė luftė nė vitin 2001 dhe kėtė nuk mund ta fshehė as kjo Qeveri, e asnjė tjetėr”.

“Shqiptarėt nuk do ta harrojnė kurrė”.

“Sipas kryeministrit serb, ne duhet tė mendojmė pėr njė lokacion tjetėr dhe ky ėshtė njė proces qė duhet tė vazhdojė. Mbyllja e maternitetit ishte njė temė tjetėr”.

“Ne kemi filluar rikonstruktimin e shtėpisė sė shėndetit pėr ta shndėrruar nė maternitet dhe Komuna e ka mbėshtetur kėtė projekt me 68 mijė euro, ndėrsa tė gjitha fondet tjera janė sigurar nga jashtė”.

“Shqiptarėt kishin humbur durimin, por megjithatė presionet kanė vazhduar nga autoritetet ndėrkombėtare dhe nga kryeministri shqiptar, Edi Rama”.

“Ky ėshtė njė hap i mbarė i dialogut tė mirėfilltė mes shqiptarėve dhe serbėve pėr t’u ndjerė shqiptarėt e Luginės si autoktonė dhe pėr tė vazhduar jetė tė dinjitetshme”.

Sipas Mustafės, me Vuciqin u diskutua edhe pėr tekstet shkollore tė nxėnėsve shqiptarė nga Kosova.

“Kryeministri serb ėshtė nė dijeni se kohė mė parė na vizitoi Ministrit i Arsimit tė Kosovės, Arsim Bajrami, i cili premtoi se do tė japė tekstet shkollore pėr arsimin fillor. Duke qenė se ai ėshtė akoma skeptik dhe shumė larg nga njohja e pavarėsisė sė Kosovės nė kėtė drejtim ėshtė shumė alergjik, andaj propozimi i tij ishte qė tė bisedojė me kryeministrin shqiptar, Edi Rama”.

“Sipas tij, kontigjenti i librave duhet tė vijė nga Shqipėria. Pėr ne ėshtė njėsoj – si nga Kosova, si nga Shqipėria. I pranojmė me tė njėjtėn kėnaqėsi, sepse ne duam tekste shkollore burimore tė Kosovės dhe Shqipėrisė pasi do tė kontribuojmė nė shkollimin e fėmijėve nga Presheva”.

“Nuk do tė lejojmė pėrkthimin e teksteve shkollore nė mėnyrė tė bastarduar, por pėrfundimisht ne kėrkojmė tekste burimore nga akademikė tė Kosovės dhe Shqipėrisė”, tha Mustafa.

Ai tha se gatishmėria e Vuēiqit ėshtė qė ta lejojė kontigjentin e teksteve shkollore nga Republika e Shqipėrisė.

“Ne kemi pėrmendur qė edhe nė fakultete tė rritet numri i lėndve nė gjuhėn shqipe, sepse vetėm 30% e normės janė nė gjuhėn shqipe. Sot kemi pėrmendur edhe hapjen e fakulteteve nė gjuhėn shqipe”.

“Kėtė ai e ka tė njohur, sepse gjithė shqiptarėt janė pėr studime universitare nė Kosovė dhe Shqipėri duke mos i veēuar edhe universitetet private”.

“Problemi qėndron se nė Luginė duhet tė funskionojė njė mini-universitet duke angazhuar kudaro tė mirefilltė shqiptarė, sepse neve na konvenon qė kuadrot tė vijnė nga Gjilani e Prishtina, e jo nga Saranda e vende tė tjera qė janė nė distancė shumė mė tė largėt”.

“Ngurtėsia e mosnjohjes sė Kosovės i sjell kėto probleme”.

Kryetari Mustafa ėshtė shprehur se nė kėtė takim nuk ėshtė biseduar pėr raportin e Beogradit dhe Kosovės, pasi koha ishte shumė e shkurtėr.

“Nuk ėshtė hapur ndonjė temė nė raport me Serbinė dhe Kosovėn, sepse ne kemi njė varg problemesh kruciale”.

“Megjithatė, unė nuk e kam konsideruar tė nivelit tė barabartė tė bisedohet mbi kėtė temė”.

“Ne kemi pasur pėr detyrim t’i paraqesim problemet kruciale”.

Mustafa ka deklaruar se para kryeministrit serb ėshtė paraqitur edhe problemi i kthimit tė Gjykatės dhe Prokurorisė Themelore nė Preshevė, pasi qytetarėt e Preshevės duhet tė udhėtojnė pėr tė kryer edhe punė tė zakonshme nė Gjykatė.

Po ashtu, sipas kryetarit tė komunės sė Preshevės, ėshtė biseduar edhe pėr zhvillimin ekonomik.

“Ėshtė folur edhe pėr zhvillimin ekonomik dhe pėr shumė cėshtje kryeministri serb u bė se nuk i dinte dhe shprehte keqardhje.Papunėsia ėshtė mbi 70% dhe padyshim se kjo ia tėrhoqi vėmendjen, sepse mesatarja e papunėsisė nė Serbi ėshtė 15-20%. Kjo shifėr ia tėrhoqi vėmendjen dhe shprehu keqardhje. Ai u interesua qė me fonde tė veēanta tė kontribohet nė kėtė fushė. Ai premtoi, duke na ngarkuar edhe neve si Komunė, pėr tė gjetur investitorė potencialė, sepse kemi mbi 35% tė popullsisė qė ėshtė nė vende tė jashtme dhe janė tė gatshėm tė kontribojnė nė hapjen e vendeve tė reja tė punės”.

Nė fund, kryetari Mustafa foli pėr regjistrimin e popullsisė nė Luginėn e Preshevės.

“Regjistrimit tė popullsisė qė ka ndodhur nė vitin 2002 shqiptarėt u janė pėrgjigjur, ndėrsa nė vitin 2011 kemi pasur njė bojkot”.

“Shqiptarėt nuk dolėn, por me presioni i madh i Bashkimit Ndėrkombėtar e ka detyruar Qeverinė Serbe qė tė bėhet vlerėsimi i popullsisė derė me derė”.

“Ne nuk kemi qenė dakord me kėtė regjistrim derė mė derė, por kemi kėrkuar qė tė shfrytėzohen metoda alternative qė e pėrdorin bazėn e tė dhėnave nė polici, nxėnėsit nėpėr shkolla, nė shėndetėsi”.

Mustafa mendon se regjistrimi nuk ka qenė i saktė dhe ėshtė zvogėluar numri i banorėve shqiptarė.

“Nė vitin 2002 ka pasur 34.000 banorė rezidentė, ndėrsa ekspertėt ndėrkombėtarė nė regjistrimin e radhės kanė nxjerrė 29.600 banorė”.

“Ulja e numrit tė popullsisė ėshtė e papranueshme. Regjistrimi derė mė derė nuk ėshtė regjistrim real. Grupi i ekspertėve ndėrkombėtarė ka dėshtuar nė kėtė aspekt”.

“Nė kėtė drejtim ka qenė qė qėllimi tė ulet numri i shqiptarėve qė shqiptarėt tė mos financohen dhe tė mos marrin fonde”, tha Mustafa. /Klan Kosova/

Vėrejtje!

Rajoni Press nuk do tė botojė shkrime qė nuk i pėrmbushin kriteret dhe standardet profesionale tė gazetarisė bashkėkohore.

Nuk do tė ketė pėr askėnd mbyllje apo censurė,por jemi tė fokusuar qė nė kėtė agjenci, lajmi, shkrimi, raporti, intervista dhe opinioni tė plotėsojnė kriteret profesionale.

Gjithashtu opinionet, analizat, komentet, nuk duhet tė shkelin parimet etike (gjuhėn e urrejtjes, fyerjet, diskriminimet e ēfarėdoshme).

Agjencia Rajonale e Lajmeve i emėrtuar Rajoni Press, ėshtė krijuar ekskluzivisht pėr ta informuar shpejt, drejtė, saktė dhe objektivisht lexuesin, kudo qė ndodhet.
Materialet dhe informacionet e natyrave tė ndryshme nuk mund tė shtypen apo kopjohen pėr qėllime pėrfitimi.
Impresum: Shqip | English
Marketingu: Shqip | English
Kontakti: [email protected]

Rajonipress.com
Tė gjitha tė drejtat janė tė rezervuara.
[email protected]
Plasma