Shkolla shqipe nė mėrgatė urė qė lidhė fėmijėt tanė me atdheun

Shkollat me mėsim plotėsues nė gjermani-ura qė lidhin fėmijėt tanė me atdheun. Mėsuesit tanė e kuptojnė punėn e tyre tė shenjtė dhe me vullnet tė pashuar pėrballojnė vėshtirėsitė e udhėtimeve tė gjata , si dhe format e punės qė nuk janė fare tė lehta(me klasė tė kombinuara):Se shkollat shqipe nė kėtė Land me sukses po e kryejnė misionin e vet, pra arsimin dhe edukimin e fėmijėve shqiptarė nė frymėn kombėtare, ka pėrplot dėshmi.
Shkollat me mėsim plotėsues nė gjermani-janė ura qė lidhin fėmijėt tanė me atdheun

Nxėnėsit tė cilėt vijojnė me rregull mėsimin plotėsues shqip,ka shumė dėshmi se janė treguar shumė mė tė zellshėm dhe tė suksesshėm edhe nė mėsimet nė gjuhėn gjermane.
Ata jo vetėm qė fitojnė njė njohuri tė lartė pėr atdheun e tyre, tė cilėt qenė tė detyruar tė e braktisin, shkaqet tė cilat tani i dimė tė gjithė, mėsojnė historinė, gjuhėn, kulturėn e traditėn kombėtare, por fitojnė njė eksperiencė tė lartė nė shkollat gjermane, tė cilėn po deshėn tė e bartin nė atdhe, kur tė kthehen do tė ndihen tė barabartė me moshatarėt e tyre nė vendlindje.

Kjo ėshtė ana e tyre pozitive, tė cilėn e kanė arritur me punėn e shenjtė tė mėsimdhėnėsve tanė nė mėrgatė, padyshim edhe me pėrkujdesjen e prindėrve tė tyre.

Fėmijėt tanė nė mėrgatė janė dhembja jonė mė e madhe. Ata erdhėn e hynė nė kėtė skėterrė pa fajin e tyre. Nė vendet ku janė strehuar ndihen tė pasigurt nė vetvete, tė pabarabartė me moshatarėt e tyre vendas, ndihen tė pėrbuzur mė rrethin ku jetojnė, nga moshatarėt e tyre nė shkollė, shoqėri, kulturė .....

Nė vendet ku mėsimi plotėsues shqip nuk zhvillohet fare,shumė fėmijė janė traumatizuar, janė thyer shpirtėrisht e psiqikisht. Nė Gjermani njė numėr i madh fėmijėsh, nga mosinteresimi i prindėrve tė tyre, kanė mbetur pa u pėrfshirė nė mėsimin plotėsues shqip. Pėr kėtė arsye duhet tė vetėdijesohen tė gjithė ata prindėr qė fėmijėt e tyre nuk e pėrcjellin mėsimin plotėsues shqip, janė tė dėnuar tė asimilohen.

Asimilimi vjen qetė dhe padiktueshėm. Kėshtu detyrė e ēdo prindi mbetet qė tė hulumtojnė tė gjitha mundėsitė qė fėmijėt e tyre tė i pėrgatisin pėr kthim ne atdhe nga se kėtu jemi nė vende tė huaja, ku fėmijėt tanė nuk mund tė lėshojnė rrėnjė. Qėndrimi i tepėrt nė vende tė huaja do tė bėjnė qė pas shumė vjetėsh kur tė kthehen, tė ndihen tė huaj nė vendin e vet..Por , nė Gjermani mund tė flitet edhe pėr anėt pozitive, pėr punėn e shenjtė qė bėhet nė ruajtjen e identitetit kombėtarė tė fėmijėve tanė.

Nė Landin e NRĖ-sė,shkollat shqipe me mėsim plotėsues me sukses kanė rrumbullakuar rreth tri tė punės. Puna edukativo-arsimore shumė vjeēare nė shkollat shqipe nė Gelsenkirchen, Bocholt, Dorsten, Münster, Ėarendorf, Reclinghausen, Botrop, Gladbeck ishte shumė e lidhur me emrin e mėsuesit tanė tė paepur Sejdi N Gashi(tani nė pension), i cili njė jetė iu pėrkushtua ngritjes tė nivelit sa mė tė lartė tė personalitetit tė fėmijėve tanė nė diasporė dhe t`i mbroj ata nga asimilimi. Mbarėvajtjes sė kėtyre shkollave u ka kontribuar edhe mbėshtetja e Ministrisė sė Arsimit tė Kosovės, por edhe mbėshtetja e organeve arsimore shtetėrore gjermane.

Mėsuesit tanė e kuptojnė punėn e tyre tė shenjtė dhe me vullnet tė pashuar pėrballojnė vėshtirėsitė e udhėtimeve tė gjata , si dhe format e punės qė nuk janė fare tė lehta(me klasė tė kombinuara):Se shkollat shqipe nė kėtė Land me sukses po e kryejnė misionin e vet, pra arsimin dhe edukimin e fėmijėve shqiptarė nė frymėn kombėtare, ka pėrplot dėshmi.

Kėtė sukses tė tyre e kemi vėrejtur edhe ne Lidhja e Shkrimtarėve Artistėve dhe Krijuesve Shqiptarė nė Gjermani(LSHAKSH) tė cilėt bashkėpunojmė me shumė nga shkollat shqipe nė Gjermani, zaten edhe ky ėshtė qėllimi ynė, tė kyēim sa mė shumė tė rinj nė aktivitetet tona.

Duke u falėnderuar mėsuesve tanė nė mėrgim, tė cilėt kanė mbėshtetur bashkėpunimin tonė, kanė bėrė stėrvitje me nxėnėsit e tyre, kanė shėnuar organizime kombėtare me lidhjen tonė, ne jemi ndier aq tė kėnaqur me talentin e tyre, qoftė nė letėrsi, art, muzikė, pikturė, vallėzim.

Njė gjė na bėnė tė sigurt: Fėmijėt tanė nė mėrgim tė cilėt i recitojnė dhe kėndojnė atdheut, ēlirimtarėve, qė pikturojnė figura tė ndritshme kombėtare, qė ndjekin kulturė e traditė kombėtare, padyshim i kanė shpėtuar asimilimit.

Ne u jemi mirėnjohės edhe prindėrve tyre pėr interesimin e shtuar tė tyre, nga se ēdo vit nė shėnimet tona ne po lumturohemi, kur na paraqiten artist tė rinj tė cilėt kanė njohuri me njė diapazon tė gjerė pėr atdheun e tyre: Kemi njohur fėmijė tė talentuar tė mėrgimtarėve tanė, tė cilėt e ardhmja do tė i gjejė artist tė vėrtetė, si tė familjes Kurtishi, Bellaina, Gara, Begisholli, Makolli, e shumė tjerė, fėmijė tė cilėt kanė bėrė emėr nė kulturėn tonė kombėtare. Ne kemi bashkėpunuar me mėsues tė ndritshėm, tė cilėt me pėrkushtim i kanė aftėsuar nxėnėsit e tyre pėr shėnimet tona, si me Sejdi Gashin, Rifat Hamitin, Sami Thaēin, SHQIPE Gara, Adem Shala, e shumė mėsues tjerė, puna e tyre arsimore dhe kombėtare ėshtė e ndritshme.

Bisedat tona me mėsuesit nė mėrgim na bėjnė shumė optimist, se fėmijėt tanė qė gjinden nė mėrgim pa fajin e tyre, do tė i shpėtojnė asimilimit. Gjatė njė bisede me mėsuesen nga Shtutgarti e cila ėshtė e njohur me punėn plot pėrkushtim, Miradije Gashi thotė se nxėnėsit qė vijojnė me rregull mėsimin plotėsues shqip, janė zakonisht shumė mė tė mirė jo vetėm nė mėsimin plotėsues shqip, por edhe nė shkollat gjermane. Ata aftėsohen nė gjuhėn e tyre amtare me njohuri nga historia shqiptare, gjeografia, arti, tradita dhe kultura shqiptare, nė mėnyrė qė nė raste tė kthimit tė tyre nė atdhe mund tė ndihen tė barabartė me moshatarėt e tyre.

Nė kėto paralele deri mė tani kanė kaluar mijėra nxėnės shqiptarė, ku prej tyre shumė kanė vazhduar shkollat e mesme profesionale, e disa prej tyre kanė arritur me suksese tė larta tė kryejnė universitete gjermane, duke fituar eksperienca tė larta.Nxėnėsit e kėtyre shkollave veē arritjeve tė sukseseve tė larta nė lėndėt mėsimore, dallohen edhe nė aktivitetet e lira jashtė shkollore, ku fitojnė njohuri tė larta kombėtare dhe pėrgatiten shėnime kulturoro-kombėtare, tė cilat ja u mbajnė ndezur atdhedashurinė dhe ruajnė lidhjet shpirtėrore me atdheun e tyre./shaban cakolli/rajonipress/

Vėrejtje!

Rajoni Press nuk do tė botojė shkrime qė nuk i pėrmbushin kriteret dhe standardet profesionale tė gazetarisė bashkėkohore.

Nuk do tė ketė pėr askėnd mbyllje apo censurė,por jemi tė fokusuar qė nė kėtė agjenci, lajmi, shkrimi, raporti, intervista dhe opinioni tė plotėsojnė kriteret profesionale.

Gjithashtu opinionet, analizat, komentet, nuk duhet tė shkelin parimet etike (gjuhėn e urrejtjes, fyerjet, diskriminimet e ēfarėdoshme).

Agjencia Rajonale e Lajmeve i emėrtuar Rajoni Press, ėshtė krijuar ekskluzivisht pėr ta informuar shpejt, drejtė, saktė dhe objektivisht lexuesin, kudo qė ndodhet.
Materialet dhe informacionet e natyrave tė ndryshme nuk mund tė shtypen apo kopjohen pėr qėllime pėrfitimi.
Impresum: Shqip | English
Marketingu: Shqip | English
Kontakti: [email protected]

Rajonipress.com
Tė gjitha tė drejtat janė tė rezervuara.
[email protected]
Plasma